Persónuverndarlög og dreifing nektarmynda

Eftirfarandi pistill er byggšur į minnisblaši undirritašs frį 3. aprķl 2017 um stafręnt kynferšisofbeldi (svokallaš hrelliklįm) meš hlišsjón af lögum um persónuvernd og mešferš persónuupplżsinga nr. 77/2000 (pvl.).

Žessi grein er samin ķ tilefni af umfjöllun ķ ķslensku samfélagi um athęfi sem stundum er kallaš hrelliklįm. Slķkt athęfi felur jafnan ķ sér upptöku nektarmynda eša myndefnis sem sżnir kynferšislega hegšun og er svo dreift sķšar ķ óžökk žeirra sem sjįst į žeim myndum.

Ašallega er fjallaš um tvennskonar persónuupplżsingar ķ pvl. ž.e. annars vegar almennar persónuupplżsingar og hins vegar viškvęmar persónuupplżsingar en ešli mįlsins samkvęmt gilda strangari reglur um viškvęmar upplżsingar heldur en almennar. Samkvęmt d-liš 8. tl. 1. mgr. 2. gr. pvl. teljast „upplżsingar um kynlķf manna og kynhegšan“ vera viškvęmar persónuupplżsingar, sem hlżtur aš eiga viš um myndir sem sżna nekt eša kynlķfsathafnir og hafa kynferšislega skķrskotun. Samkvęmt 2. tl. sama įkvęšis er hugtakiš vinnsla skilgreint sem „Sérhver ašgerš eša röš ašgerša žar sem unniš er meš persónuupplżsingar, hvort heldur sem vinnslan er handvirk eša rafręn.“ Aš taka myndir af einstaklingum og dreifa žeim eftir rafręnum leišum getur samkvęmt žvķ talist fela ķ sér vinnslu persónuupplżsinga.

Samkvęmt 9. gr. pvl. er vinnsla viškvęmra persónuupplżsinga óheimil nema uppfyllt sé eitthvert af skilyršum 1. mgr. 8. gr. og enn fremur eitthvert af žeim nķu skilyršum sem talin eru upp ķ 1. mgr. 9. gr. Auk žess žarf öll vinnsla aš uppfylla meginreglur 1. mgr. 7. gr. sem mešal annars eru žęr aš vinnslan žarf aš vera sanngjörn og lögmęt, ekki sé gengiš lengra en naušsynlegt er ķ vinnslunni, og aš upplżsingarnar séu ašeins notašar ķ žeim tilgangi sem ętlaš er en ekki öšrum ósamrżmanlegum tilgangi. Umręddar meginreglur eiga m.a. uppruna sinn aš rekja til samnings Evrópurįšsins um vernd persónuupplżsinga frį 1981 sem Ķsland fullgilti įriš 1991 og eiga sér einnig stoš ķ 8. gr. Mannréttindasįttmįla Evrópu įsamt 71. gr. stjórnarskrįrinnar sem kveša į um frišhelgi einkalķfs.(1)

Stundum hefur veriš bent į aš myndefni af žessu tagi sé ķ einhverjum tilfellum tekiš upp meš samžykki viškomandi ķ upphafi, en sé svo birt eša žvķ mišlaš ķ óžökk viškomandi, til dęmis eftir aš samband hlutašeigandi ašila hefur versnaš eša slitnaš upp śr žvķ. Samžykki er einmitt eitt žeirra skilyrša sem heimild til vinnslu persónuupplżsinga getur byggst į sbr. 1. tl. 1. mgr. 8. gr. og 1. tl. 1. mgr. 9. gr. pvl. Į hinn bóginn segir ķ 1. mgr. 28. gr. aš hinn skrįši, ķ žessu samhengi sį sem myndin er af, eigi rétt į aš andmęla vinnslu persónuupplżsinga um sig, og séu žau andmęli réttmęt, eins og žau hljóta aš vera ķ tilfellum sem žessum, žį sé frekari vinnsla óheimil. Jafnframt segir ķ 1. mgr. 25. gr. aš eyša skuli persónuupplżsingum sem hafi veriš skrįšar įn tilskilinnar heimildar. Enn fremur segir ķ 1. mgr. 26. gr. aš skylt sé aš eyša persónuupplżsingum žegar ekki sé lengur mįlefnaleg įstęša til aš varšveita žęr, sem getur til dęmis įtt viš eftir aš samband ašilanna hefur versnaš og sį sem sést į mynd vill ekki lengur aš sś mynd sé varšveitt og hvaš žį mišlaš. Žį segir einnig ķ 2. mgr. 26. gr. aš hinn skrįši geti įvallt krafist žess aš upplżsingum um sig sé eytt eša notkun žeirra bönnuš, teljist žaš réttlętanlegt śt frį heildstęšu hagsmunamati. Samkvęmt slķku mati getur sį sem hefur tekiš nektarmynd af öšrum, almennt séš ekki talist hafa neina réttmęta hagsmuni af žvķ aš varšveita hana ķ óžökk viškomandi, heldur hefur sį sem sést į slķkri mynd žvert į móti rķka hagsmuni af žvķ aš henni sé eytt ķ tilfellum sem žessum. Enda telst frišhelgi einkalķfs žess ašila til grundvallar mannréttinda eins og kemur fram ķ 71. gr. stjórnarskrįrinnar sem og 8. gr. Mannréttindasįttmįla Evrópu sbr. lög nr. 62/1994.

Af framangreindu leišir aš vinnsla persónuupplżsinga sem felst ķ mišlun nektarmynda eša myndefnis af kynferšislegum toga er almennt séš óheimil ķ óžökk viškomandi og varšveisla slķks myndefnis er bönnuš gegn andmęlum žeirra sem sjįst į slķkum myndum. Samkvęmt žvķ sem segir ķ 1. mgr. 42. gr. pvl. varša brot į įkvęšum žeirra laga fésektum eša fangelsi allt aš žremur įrum nema žyngri refsing liggi viš samkvęmt öšrum lögum.

Persónuvernd er sś stofnun sem hefur eftirlit meš framkvęmd pvl. samkvęmt 1. mgr. 37. gr. og samkvęmt 2. mgr. śrskuršar stofnunin ķ įgreiningsmįlum um vinnslu persónuupplżsinga. Persónuvernd tekur mikinn fjölda slķkra mįla til mešferšar į hverju įri, en ķ einu tilfelli var um aš ręša svo alvarlegt brot aš stofnunin įkvaš aš kęra mįliš til lögreglu.(2) Žį var um aš ręša fjarskiptafyrirtęki sem hafši unniš śr og notaš upplżsingar śr farsķmakerfinu um sķmnotkun višskiptavina annars fjarskiptafyrirtękis sem žaš var ķ samkeppni viš en athęfiš braut einnig ķ bįga viš fjarskiptalög. Žaš blasir žvķ viš aš birting og mišlun nektarmynda ķ óžökk žeirra sem slķkar myndir eru af, hljóti aš vera aš minnsta kosti jafn alvarlegt lögbrot og misnotkun upplżsinga um farsķmanotkun, jafnvel mun alvarlegra.

Žeir sem hafa oršiš fyrir žvķ aš viškvęmum myndum af žeim hafi veriš dreift eša žęr birtar ķ žeirra óžökk, geta beint kvörtun yfir žvķ til Persónuverndar, auk žess aš sjįlfsögšu aš kęra brotiš til lögreglu. Jafnframt gęti brotažoli krafiš hinn brotlega um miskabętur į grundvelli b-lišar 1. mgr. 26. gr. skašabótalaga vegna ólögmętrar meingeršar gegn frelsi, friši, ęru eša persónu sinnar. Slķka skašabótakröfu mį setja fram ķ sakamįli sem getur veitt brotažola žaš hagręši aš žurfa ekki aš höfša einkamįl til aš sękja sér miskabętur.

Aš endingu er rétt aš benda į žau įkvęši almennra hegningarlaga nr. 19/1940 (hgl.) sem kunna aš eiga viš um athęfi sem žetta. Žar liggur beinast viš aš nefna 209. gr. um brot gegn blygšunarsemi žar sem refsiramminn nęr allt aš 4 įrum fyrir alvarleg brot en 6 mįnušum fyrir smįvęgileg brot. Til hlišsjónar mį nefna 199. gr. um kynferšislega įreitni en žar er žó ašeins 2 įra refsirammi, eša 229. gr. um brot gegn frišhelgi einkalķfs en žar er refsiramminn žó ašeins 1 įr og veršur sök ašeins sótt ķ einkarefsimįli sbr. 3. tl. 242. gr. hgl.

Samkvęmt framangreindu getur veriš viš hęfi aš byggja įkęru vegna ólögmętrar dreifingar myndefnis sem sżnir nekt eša er af kynferšislegum toga, į bęši 209. gr. hgl. og 42. gr. pvl. Blygšunarsemisįkvęšiš hefur hęrri refsiramma, en sérrefsiįkvęšiš ķ pvl. getur žjónaš žeim tilgangi aš undirbyggja betur verknašarlżsinguna enda innihalda lögin ķtarlegar skilgreiningar į žvķ hvenęr tiltekin vinnsla persónuuplżsinga er heimil og hvenęr ekki, sem er tvķmęlalaust til žess falliš aš styšja viš skżrleika refsiheimildarinnar. Žess mį geta aš ķ žeim mįlum sem nś žegar hafa komiš til kasta dómstóla af žessu tagi hafa fangelsisrefsingar gjarnan veriš įkvaršašar til nokkurra mįnaša, oftast innan viš eitt įr. Viršist žvķ refsiramminn samkvęmt pvl. vera nęgilega vķšur til aš rśma hęfilegar refsingar fyrir athęfi af žessu tagi.

Tilvķsanir:

(1) II. og III. kafli greinargeršar meš frumvarpi til persónuverndarlaga

(2) Śrskuršur Persónuverndar ķ mįli nr. 2010/488


mbl.is Kęra ólöglega dreifingu į nektarmyndum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Hver er summan af fjórum og tveimur?
Nota HTML-ham

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband